Indrė Antanaitis-Jacobs

Dėžė 1: Rytų Pabaltijo Akmens amžiaus medžiaga
1. Butrimas, A. Spigino mezolito kapų (Telšių raj, Varnių apyl.) 1985-1986 m. tyrinėjimų ataskaita. Vilnius, 1987 m. Mašinraštis, kopija; Donkalnio (Telšių raj.) neolito gyvenvietės ir kapinyno tyrinėjimų ataskaita 1981-1982 m. Vilnius, 1983 m.
2. Urve Miller, Tony Hackens, Valter Lang, Anto Raukas and Sheila Hicks, editors. PACT vol. 57, 1999. Environmental and Cultural History of the Eastern Baltic Region. Žurnalo kopija.
3. Modelling of Specific and Sensitive Coastal Areas of the Baltic Sea. Workshop: Environment in the Neva Bay – Karelian Isthmus Area, Through Time. NorFa Abstracts. 29th May – 2nd June 1999. St. Petersburg. Main coordinator: Prof. Urve Miller, Department of Quaternary Research, Stockholm University, Sweden. Santraukų publikacija.
4. Nordic-Baltic NorFA Network. Environmental Perspectives of Sensitive South-Eastern Baltic Coastal Areas Through Time. Excursion guidebook of the NorFA interdisciplinary research course in the Baltic Countries, 9-20 May, 1998. Lithuanian part, 16-20 May, 1998; NorFA course „Environmental perspectives of sensitive southeastern Baltic coastal areas through time“ May 9-20, 1998. Field guide. In the coastal areas of the Latvia. May 12-16, 1998; Nordic-Baltic NorFA Network. Environmental perspectives of sensitive south-eastern Baltic coastal areas through time. Excursion guidebook of the interdisciplinary research course 9-20 May 1998. Estonian part: 9-12 May. Kardla 1998.
5. Girininkas, A. Žemaitiškės II gyvenvietės (Švenčionių raj.) 1979 m. tyrinėjimo ataskaita. Vilnius, 1979 m. Mašinraštis, kopija [Lietuvos TSR MA Istorijos Instituto Archeologijos sektorius Nr.698]; Girininkas, A. Ataskaita už Žemaitiškės 2 gyvenvietės 1980 m. tyrinėjimus. Vilnius, 1980 m. Mašinraštis, kopija [Lietuvos TSR MA Istorijos Instituto Archeologijos sektoriaus Nr.1153]; Girininkas, A. Žemaitiškės 2 (Švenčionių raj.) gyvenvietės tyrinėjimų ataskaita. (1983.VIII.1-31), Vilnius, 1983 m. Mašinraštis, kopija [Lietuvos TSR MA Istorijos Instituto Archeologijos sektorius Nr.1087].
6. A. Dvejose papkėse (6A ir 6B) iškarpos iš rusiškos knygos su lietuviškais vertimais: Neolito ir Ankstyvojo geležies amžiaus gyvenvietės Emajõgi upės žiočių srityje (Estijos SSR).  L.J. Jaanits.  Estijos TSR Mokslo akademija.  Tallin.  1959. Kopija iš knygos, su rankraštiniais vertimais. B. Dvejose papkėse (6A ir 6B) iškarpos iš rusiškos knygos su lietuviškais vertimais: Neolito ir Ankstyvojo geležies amžiaus gyvenvietės Emajõgi upės žiočių srityje (Estijos SSR).  L.J. Jaanits.  Estijos TSR Mokslo akademija. Tallin. 1959.
7. Kretuono 1C akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės bei kapų medžiaga. 1) Girininkas, A. Kretuono 1C gyvenvietės tyrinėjimai 1987 metais. Vilnius 1987m. [Lietuvos TSR MA Istorijos Institutas, Archeologijos sektorius Nr. 1343.] 2) Girininkas, A. Kretuono I-os gyvenvietės tyrinėjimų ataskaita 1991 m. Vilnius, 1992 m. [Lietuvos Mokslo Akademija, Lietuvos Istorijos Institutas, Archeologijos skyrius, Nr. 1852].  3) Girininkas, A. Kretuono 1C kapų bei gyvenvietės brėžiniai. Tikslūs šaltiniai neaiškūs (galbūt iš tų pačių ataskaitų).
8. Papiškių gyvenviečių medžiaga. 1) Girininkas, A. ir Brazaitis, D. Papiškių durpyninės gyvenvietės tyrinėjimų 1989 m. ataskaita. Vilnius, 1990 m. [Lietuvos TSR MA Istorijos Institutas, Archeologijos sektorius, Nr. 1647.] Mašinraštis, kopija; 2) Brazaitis, D. ir Girininkas, A. Papiškių (Šalčininkų raj.) durpyninės gyvenvietės 1990 m. tyrinėjimų ataskaita. Vilnius, 1991 m. [Lietuvos Mokslo Akademija, Lietuvos Istorijos Instituto, Archeologijos skyrius, Nr. 1813]. Mašinraštis, kopija; 3) Brazaitis, D. ir Girininkas, A. Papiškių 4-os durpyninės gyvenvietės /Vilniaus raj./ 1991 m. tyrinėjimų ataskaita. Vilnius 1992 m. [Lietuvos Mokslų Akademija, Lietuvos Istorijos Institutas, Archeologijos skyrius, Nr. 1849]. 4) Kondratienė, O. Papiškės-1 ir Papiškės-2 pjūvių palinologinių tyrimų išvados. 1991.XII.5. Šaltinis neaiškus 
9 Estijos akmens amžius – bendros žinios. 1)Vokiečiu k. straipsnis išverstas į lietuvių k.: Jaanits, L. „Űber die Ergebnisse der Steinzeitforschung in Sowjetestland (Apie akmens amziaus tyrimų rezultatus Estijoje). Finskt museum LXXII, 1965 m. Atšviestas straipsnis, vertimas mašinraštis; 2) Estijos akmens amžiaus archeologo L. Jaanits‘o 75 m. jubiliejaus proga išleista knyga Rytų Pabaltijo regiono akmens amžiaus tematika: Muinasaja Teadus 8 / Research into Ancient Times, vol. 8. De Temporibus Antiquissimis Ad Honorem Lembit Jaanits.  Tallinn 2000.  Knygos atšviesta kopija. 3) Atšviestas įvadas ir akmens amžiaus skyrelis iš knygos anglų k. apie Estijos archeologiją: Selirand, J. ir Tonisson, E. Through past millenia: Archaeological discoveries in Estonia.  Tallinn, 1984; 4) Du vokiečių kalba atšviesti puslapiai apie Estijos akmens amžiaus radinius iš Finskt Museum LXXII, 1965 m., L. Jaanits.
10. Iš rusų kalbos į lietuvių kalbą verstas straipsnis (be originalo), šaltinis neaiškus. (Vertimas ne archeologo.) Mikliajev, A.M. ir Doluchanov, P.M. „Iš senovės gyventojų ūkio vystymo istorijos dešiniajame Vakarų Dvinos krante ir Lovati aukštumose (10 t.p.m.e. – 2 m.e.t. pradžia).
11. Įvairių šaltinių straipsniai apie Akmens amžių Estijoje. 1) Straipsnio kopija ISKOS 4, 1984 m. Jaanits, L. „Die kennzeichnende Zűge der Sielung Tamula (Būdingi Tamula gyvenvietės bruožai).“ Straipsnis vokiečių k., su lietuvių kalbos vertimu; straipsnis kopija iš žurnalo, vertimas (Jūratės Savukynienės, Tauro 5 - 330) rankraštis; 2) Atspaudas anglu k. straipsnio: Kriiska, A. „Stone Age Settlements in the Lower Reaches of the Narva River, North-Eastern Estonia.“ Coastal Estonia. Recent Advances in Environmental and Cultural History. PACT 51. Rixensart, PACT Belgium 1996; 3) Atspaudas anglų k. straipsnio: Kriiska, A. „The Neolithic Pottery Manufacturing Technique of the Lower Course of the Narva River.“ Coastal Estonia. Recent Advances in Environmental and Cultural History. PACT 51. Rixensart, PACT Belgium 1996; 4) Esto archeologo A. Kriiska straipsnis rastas internete 2000 m.: „Stone Age Settlement and Economical Processes in Estonian Coastal Area and Islands“; 5) Kriiska, A. „Excavations of the Stone Age Site at Vihasoo III.“ Stilus 7. Archeoloogilised Välitööd Eestis. Archaeological Field Works in Estonia in 1996. Koostanud ja toimetanud Űlle Tamla. Eesti Arheoloogiaselts Tallinn 1997. Atšviestas iš žurnalo straipsnis; 6) Vokiečių k. straipsnis su rusų bei estų k. santraukomis apie Estijos Akmens amžiaus gyvenvietę Kõpu I: Kriiska, A. „Archäologische Ausgrabungen auf dem Standort der Ehemaligen Steinzeitsiedlung Kõpu I (Ristipõllu).“ Proceedings of the Estonian Academy of Sciences. Humaniteis and Social Sciences. 1995. 44/4. Atšviestas iš žurnalo straipsnis; 7) Anglų k. straipsnis su rusų bei estų k. santraukomis apie Estijos Akmens amžiaus gyvenvietę Riigiküla IV: Kriiska, A „Archaeological Excavations on the Neolithic Site of Riigiküla IV.“ Proceedings of the Estonian Academy of Sciences. Humanities and Social Sciences. 1996. 45/4. Atšviestas iš žurnalo straipsnis; 8) Anglų k. straipsnis su rusų bei estų k. santraukomis apie Estijos Akmens amžiaus gyvenvietę Kõpu IV: Kriiska, A. „Archaeological Studies on the Kõpu Peninsula.“ Šaltinis neaiškus (tikriausia Proceedings of the Estonian Academy of Sciences.., 1995 ar 1996 m.) Atšviestas iš žurnalo straipsnis; 9) Estų k. straipsnis su anglų k. santrauka: Kriiska, A. „Mesoliitilised Asustusjäljed Loode – Saaremaal (Mesolithic Traces of Setlement in North-West Saarema).“ Ajalooline Ajakiri 1998. 1(100). Tartu likooli ajaloo osakonna ajakiri. Ajalookirjanduse Sihtasutus Kleio 1998. Atšviestas iš žurnalo straipsnis.
12. Du bendrų duomenų straipsniai anglų k. apie Akmens amžių Latvijoje. 1) Zagorska, I. „The Mesolithic in Latvia.“ Acta Archaeologica vol. 63, 1992. Atšviestas iš žurnalo straipsnis. 2) Loze, I. „The Early Neolithic in Latvia. The Narva Culture.“ Acta Archaeologica vol. 63, 1992. Atspausdas.
13. Keturi įvairių šaltinių latvių k. atšviesti straipsniai apie Akmens amžių Latvijoje. 1) Zagorskis, F. „Jauni materiāli par neolitu Latvijas Austrumu daļā. “Su rusų ir vokiečių k. santraukomis. Latvijas PSR Zinātŋu Akadēmijas Vēstis, 1965. g. Nr. 6 (215) 35-50; 2) Loze, I. „Jauni materiāli par Agro neolītu Lubāna Līdzenumā Zvidzes apmetne.“ Santrauka rusų k. Latvijas PSR Zinātŋu Akadēmijas Vēstis, 1983, Nr. 6 (431) 89-100; 3) Loze, I. „Vēlā Neolīta apbedījumi Austrumbaltijā un to kultūras piederība.“ Santrauka rusų k. Šaltinis neaiškus. Data neaiški. P.5-10; 4) Loze, I. „Seno ticējumu un tradicīju atspoguļojums Akmens laikmeta mākslā Austrumbaltijā.“ Su santrauka rusų k. Archeoloģija un etnogrāfija, IX. Rīgā 1970 m. p. 9-30.
14. Atšviesta knyga rusų k. Levkovskaya, G.M. Pavadinimo vertimas: Gamtinė aplink ir žmogus Viduriniajam Holocene Lubanos žemumoje. Palinologiniai radiniai įrašyti ir lotynų k. Rīga: Zinātne. 1987 m.
15. Atšviesta knyga rusų k. Loze, I. Pavadinimo vertimas: Akmens amžiaus gyvenvietės Lubanos žemumoje: Mezolitas, Ankstyvasis ir Vidurinis Neolitas. Rīga: Zinātne. 1988 m.
16. Išversti skyreliai bei kai kurie duomenys iš Ilzės Luozės rusų k. knygos (15) Akmens amžiaus gyvenvietės Lubanos žemumoje: Mezolitas, Ankstyvasis ir Vidurinis Neolitas. Rīga: Zinātne. 1988 m.
17. Atšviesta knyga rusų k. Loze, I. Apytikslis pavadinimo vertimas: Vėlyvasis neolitas ir Ankstyvasis bronzos amžius Lubanos žemumoje. Rīga: Zinātne. 1979 m.
18. Išversti skyreliai bei kai kurie duomenys iš Ilzės Luozės rusų k. knygos (17) Vėlyvasis neolitas ir Ankstyvasis bronzos amžius Lubanos žemumoje. Rīga: Zinātne. 1979 m.
19. Atšviesta knyga rusų k. Vankina, L. Sārnates purva apmetne. Rīga: Zinātne. 1970 m. Su latvių bei vokiečių k. santraukomis.
20. Išverstos santraukos bei nemažai skyrelių, iliustracijos iš (19) L. Vankinos knygos apie Sarnatės durpyno gyvenvietę. Atšviestos dalys, rankiniai ir mašinraščio vertimai.
21. Trys straipsniai latvių k. apie Akmens amžių Latvijoje su santraukomis anglų k. 1) Bērziņš, V. „Mājokļu iekārtojums Sārnates Neolīta apmetnē (Dwelling layout at Sārnate Neolithic Settlement);“ Graudonis, J. „Kulta vieta Vecatē (The cult site at Vecatē);“ Zemkopības ieviešana Latvijas teritorijā (Lubāna ezera baseins) (Introduction of agriculture in the territory of Latvia (Lake Lubāna basin)).“ Arheoloģija un etnogrāfija XIX. Rīga: Latvijas Vēstures Institūta Apgāds. 1997: 11-40. Atšviestos kopijos
22. Išversta (p.Teresės Jurkuvienės) iš rusų kalbos ištraukos N.N. Gurinos knygos Oleneostrovo kapinynas, 1956 m. SSR Mokslo Akademijos leidykla. Maskva, Leningradas. Versta: Santrauka, Tikėjimų bei Meno skyreliai, Visi priedai, kartu su lentelėmis ir iliustracijomis.
23. Du straipsniai 1) Price, D.T. and Jacobs K. „Olenii ostrov: first radiocarbon dates from a major Mesolithic cemetery in Karelia, USSR“. Antiquity 64 (1990):849-53. Apie etoloninį akmens amžiaus paminklą Šiaurės Europoje. Anglų k. straipsnio atspaudas; 2) Jacobs, K. „Returning to Oleni‘ ostrov: Social, Economic, and Skeletal Dimensions of a Boreal Forest Mesolithic Cemetery.“ Journal or Anthropological Archaeology 14, 39-403 (1995). Žurnalo straipsnio atspaudas.
24. Zagorska, I., „Vēlā Paleolīta krama kātveida bultu gali Latvijā,“Arheoloģija un Etnogrāfija. Rīga, 1996, 18 Laid. P.181-190. Straipsnio atspaudas.

Dėžė 2: Rytų Pabaltijo Akmens amžiaus ir ankstyvosios priešistorės medžiaga
1. Straipsniai apie gintaro radinius. 1) Gimbutienė, M. „Gintaro keliai priešistoriniais laikais“. June 1953, Nr.6(62):249-253. Aidai – Echoes (cultural magazine published monthly except July and August by Franciscan Fathers, Kennebunk Port, Maine). Atšviestas žurnalo straipsnis; 2) Gimbutas, M. „Studies in Baltic Amber.“ Special Issue of The Journal of Baltic Studies, Volume XVI, No.3, Fall 1985, pp.9-11. Atšviestas žurnalo įvadas; 3) Gimbutas, M. „East Baltic Amber in the Fourth and Third Millenia B.C.“ Journal of Baltic Studies, Vol. XVI, No. 3 (Fall 1985), pp. 231-256. Atspaudas; 4) Loze, I. „Akmens laikmeta dzintara rotas Lubānas zemienē,“ Archeoloģija un etnogāfija, XI. Rīga, 1974, p.53-60. Atšviestas žurnalo straipsnis latvių k. su lietuvių k. vertimu „Akmens amžiaus gintaro papuošalai Lubānas lygumoje.“ Vertimas rankraštis; 5) Loze, I. „Neolithic Amber Ornaments in the Eastern part of Latvia,“ Przegląd Archeologiczny Vol. 23: 1975, pp. 49-82. Atšviestas žurnalo straipsnis; 6) Atvšviesti Pratarmė, turinys, Dalyvių (autorių) sąrašas ir 3 straipsniai iš žurnalo Amber in Archaeology. Proceedings of the Second International Conference on Amber in Archaeology. Liblice 1990. Publikacijos redaktoriai Curt W. Beck ir Jan Bouzek, in collaboration with Dagmar Dreslerová.  Atšviestieji straipsniai: a) Dąbrowski, J. „Amber Trade in the Lusatian Culture,“ p.110-116; b) Loze, I. „Stone Age Amber in the Eastern Baltic,“ p.129-140; c) Bouzek, J. „The Shifts in the Amber Route,“ p.141-146. Atšviesti straipsniai; 7) Katinas, V. Pratarmė ir anglų k. reziumė iš knygos Baltijos gintaras. 1983 m. Vilnius: Mokslas. P.5-20, santraukos pusl. nr. neaiškus. Atšviestas knygos skyrelis.
2. Knyga rusų k. Denisova. Baltų antropologija. 1975. Riga: Zinatne. Atšviesta knyga.
3. Die kontinentaleuropäischen Gruppen der Kultur mit Schnurkeramik. Schnurkeramik – Symposium 1990. Skupiny kultury se šňůrovou keramikou na evropském kontinentu. Praehistorica XIX. Acta Instituti Praehistorici Universitatis Carolinae Pragensis. Univerzita Karlova: Praha. Atšviestas žurnalas apie Virvelinės keramikos kultūrą.
4. Lietuvos Archeologija 4 T. Akmens amžiaus gyvenietės ir kapinynai. Girininkas, A., Česnys, G., Balčiūnienė, I., Jankauskas, R., Butrimas, A., Kazakevičius V., Kunskas, R. Straipsniai „Kretuono 1-os gyvenvietės Vidurinio Neolito kapai (Švenčionių raj., Rėškutėnų apyl., Rėškutėnų k.), “Ankstyvieji Virvelinės eramikos kultūros kapai Lietuvoje,“Duonkalnis:Vėlyvojo Neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas (Janapolės apyl., Telšių raj.),“ p.5-56. Trys atšviesti iš archeologijos serinės publikacijos straipsniai.
5. Du straipsniai apie žuvis priešistorėje. 1) Daugnora, L. And A.K. Hufthammer. „Fishes in the Stone Age settlement area of Šventoji: A preliminary report from the Bergen-Lithuanian joint excavation project.“ Fourth Baltic-Nordic Workshop in Veterinary Anatomy. The Norwegian College of Veterinary Science. June 4-6, 1999, Poster presentation. P.23-26. of Workshop publication. Atšviesta seminaro publikacijos kopija; 2) Mallory, J.P. „Proto-Indo-European and Kurgan Fauna II: Fish,“ Journal of Indo-European Studies 1983, p.263-279. Tomas neaiškus (11?). Atšviestas kopija.
6. Keturi straipsniai apie antropomorfinę dailę priešistorijoje. 1) Butrimas, A. „Žmogus priešistorinėje Rytų Baltijos kraštų dailėje.“ Europos dailė – Lietuvos variantai. Red. A.Stanaitytė. 1994. Vilnius: Vilniaus dailės akademija. P.7-39, 305 santrauka. Straipsnio kopija iš knygos; 2) Straipsnis iš rusų k. knygos, išversta į lietuvių k. Straipsnis Loze, I. „Žmogaus atvaizdai Rytų Pabalitijo akmens amžiaus mene,“ Knygoje Antropomorfiniai atvaizdai. Pirmykštė dailė. Novosibirsk, 1987. P. 37-48. Iliustracijos atšviestos iš knygos, vertimas – rankraštis; 3) Zagorska, I. „The Art from Zvejnieki Burial Ground, Latvia,“ Prehistoric art in the Baltic region, ed. A. Butrimas. Acta Academiae Artium Vilnensis / 20 2000:79-92, atšviestas iš knygos straipsnis; 4) Gimbutas, M. „An ancient Art of Hunters and Fishers,“ Archaeology Volume 8, No.4 (Winter 1955), p. 268-277. Atspaudo kopija; 5) Studzickaja, S.V. „TSRS Europinės dailės miškų zonos neolito genčių žmogaus atvaizdas smulkiojoje plastikoje,“ Nauja Rytų Europos genčių istorija akmens ir bronzos amžiuje. Maskva – 1985m. Išverstas iš rusų į lietuvių kalbos straipsnis iš knygos rusų k. Atšviestos iliustracijos, straipsnio vertimas – rankraštis.
7. Roebroeks, W., Conard, N.J. and T. Van Kolfschoten, „Dense Forests, Cold Steppes, and the Palaeolithic Settlement of Northern Europe,“ Current Anthropology Vol. 33, Number 5, December 1992. Atspaudas.
8. Trys zooarcheologijos duomenų straipsniai. 1) Daugnora, L., Bilskienė, R., Hufthammer, A.K. „Bird remains from Neolithic and Bronze Age settlements in Lithuania,“ Acta zoologica cracoviensia, 45(special issue):233-238, Kraków, 31 Dec., 2002. Žurnalo straipsnio kopija; 2) Daugnora, L. „Lietuvoje rastų mamutų liekanų pirminė analizė ir radiokarboninės datos,“ Šaltinis neaiškus. Mašinraštis, kopija; 3) Zagorska, I. ir Zagorskis, F. „The Bone and Antler Inventory from Zvejnieki II, Latvian SSR. Knygos pavadinimas nežinomas, bet šią knygą redagavo Bonsall ir ji išleista 1989 m. Atšviesta kopija.
9. Gimbutas, M. „Chronologies of Eastern Europe: Neolithic through Early Bronze Age,“ Chapter 22. P.395-406. Šaltinis nežinomas. Atspaudas.
10. Du straipsniai apie Suomijos Šukinės keramikos kultūros datavimą bei chronologiją. 1) Karjalainen, T. „Sedentariness and Dating Stone Age Habitation Sites,“ p.185-190;  2) Pesonen, P. „Radiocarbon Dating of Birch Bark Pitches in Typical Comb Ware in Finland,“ P.191-200; abu straipsniai iį Huure, M. (red.) 1999. Dig it all. Papers dedicated to Ari Siiriänen. Helsinki: The Finnish Antiquarian Society. The Archaeological Society of Finland. Atšviestos kopijos.
11. Girininkas, A. „Rytų Baltų gimimas, arba tradicijos galia,“ Lituanistica, 1990, Nr.1. Lietuvos Mokslų Akademija. Vilnius: Mokslas. Straipsnio atšviesta kopija.
12. Loze, I. „Seno ticējumu un tradīciju atspoguļojums Akmens laikmeta mākslā Austrumbaltijā (Senųjų tikėjimų ir tradicijų atsispindėjimas Rytų Pabaltijo akmens amžiaus mene)“, Arheoloģija un etnogrāfija, IX. Rīga 1970, p.9-30. Atšviesto straipsnio kopija ir lietuvių k. vertimas. Vertimas – rankraštis.
13. Rusų k. straipsnis su trumpa santrauka lietuvių ir anglų kalbose. Kabailienė, M., Raukas, A. „Pabaltijo Vėlyvojo Ledynmečio bei Holoceno stratigrafija ir istorija.“ УДК 551.79(474.5). ГЕОЛОГИЯ.1993.1. Pusl.167-177. Atšviesta kopija.
14. Clark, G.A., Neeley, M. „Social Differentiation in European Mesolithic Burial Data,“ p.121-127. Mesolithic Northwest Europe: Recent Trends, red. P.Rowley-Conwy, M.Zvelebil, H.P. Blankholm. Department of Archaeology and Prehistory, University of Sheffield. John R. Collins, 1987. Atšviesta kopija.
15. Šeši straipsniai apie Rytų Pabaltijo žmogaus (bio)antropologijos duomenis. 1) Česnys, G. „Palaeodemography of Iron Age Man in Lithuania,“ Historiskádemografie, 11/1987, s.9-20. Ústav čekoslovenských a svĕtových dĕjin ČSAV, Praha 1987. Atspaudas; 2) Česnys, G. „Interrelation of Discrete Cranial Traits and their Connection with Size and shape of Skull,“ Pojęcie cechy w naukach biologicznych, Seria Antropologia nr 17, UAM, Poznań. Uniwersytet Im. Adama Mickiewicza W Poznaniu. P.161-171. Atspaudas; 3) Česnys, G. „ Variability of Discrete Cranial Traits in the Skulls of Lithuanian Children,“ Anat. Anz., Jena 159 (1985) 43-54. Atspaudas; 4) Česnys, G. „The Neolithic and Bronze Age man in South-East Baltic area 2. Multivariate approach,“ HOMO Vol.42/2, 1991, pp. 130-149. Atspaudas; 5) Česnys, G. „The Neolithic and Bronze Age man in South-East Baltic area 3. An essay on the genesis of craniological types,“ HOMO Vol. 42/3, 1991, pp. 232-243; 6) Česnys, G., Butrimas, A. „Reinventing Mesolithic skulls in Lithuania: Donkalnis and Spiginas sites,“ Acta Medica Lituanica, 2009. Vol. 16. No. 1-2. P. 1-8. Atšviesta kopija.
16. Trys mėlynos papkės yra trys – A, B, C – dalys John Victor Day daktaro laipsnio disertacijos: The Proto-Indo-European Homeland and Biological Anthropology. The Queen‘s University of Belfast. 23 April 1999. Atšviesta kopija (Prof. Rimanto Jankausko malone).
17. Merkevičius, A. „Laidojimo paminklai ir laidosena Lietuvoje Žalvario ir Ankstyvajame geležies amžiuje,“ Disertacijos humanitarinių mokslų istorijos mokslų krypties daktaro laipsniui įgyti, Vilnius, 1993 m. Disertacijos (mašinraščio) kopija.
18. Antanaitis, I. „East Baltic Economic and Social Organization in the Late Stone and Early Bronze Ages,“ Ph.D. dissertatin summary. Humanities, History (05 H). Vilnius, 2001. Trys daktaro disertacijos santraukos anglų k. atspaudai.
19. Šeši I.Antanaitis ankstyvieji darbai. 1) Antanaitis, I. „Interpreting the Meaning of East Baltic Neolithic Symbols,“ Cambridge Archaeological Journal, Vol. 8, No. 1, April 1998. P. 55-68. Atspaudas; 2) Ramsey, C.B., Pettitt, P.B., Hedges, R.E.M., Hodgins, G.W.L., Owen, D.C. „Radiocarbon dates from the Oxfors AMS System: Archaeometry Datelist 29,“Archaeometry 42, 1 (2000), 243-254. Žr. „Lithuania. Neolithic Graves“ dalį – autoriai I. Antanaitis ir K.Jacobs, p. 244-246. Atšviesta kopija; 3) Antanaitis, I. „Concerning the transition to farming in the East Baltic,“ Documenta Praehistorica XXVI, p. 89-100. Straipsnio atšviesta kopija; 4) Antanaitis, I., Riehl S., Kisielienė, D., Kelertas, K. „The Evolution of the Subsistence Economy and Archaeobotanical Research in Lithuania,“ Lietuvos archeologija 19, p. 47-67. Straipsnio atšviesta kopija. Pridėtas Indrės Antanaitis Addendum apie svarbią sorų radiokarbono datą; 5) Antanaitis, I., Ogrinc, N. „Chemical analysis of bone: stable isotope evidence of the diet of Neolithic and Bronze Age people in Lithuania,“ Istorija 2000, p.3-12. Straipsnio atšviesta kopija. Su recenzijos atšviesta kopija; 6) Antanaitis- Jacobs, I., Kisielienė, D., Stančikaitė, M. „Macrobotanical and palynological research at two archaeological sites in Lithuania,“ Archaeology and Environment 15. Nordic archaeobotany – NAG 2000 in Umeå, edited by Karin Viklund. Pp.5-21. University of Umeå, Environmental Archaeology Laboratory, Department of Archaeology and Sami Studies. Atspaudas.
20. Marcinkevičiūtė, E. „Akmens amžiaus bendruomenių veiklos rekonstrukcija pagal Katros 2-osios gyvenvietės planigrafinius duomenis,“Bakalaurinis darbas. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. Vilnius, 2001. Kopija.
21. Šatavičius, E. „Vėlyvojo Paleolito kultūros ir jų likimas Ankstyvajame Mezolite,“ Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija (05 H), Vilnius, 2001 m. Kopija.
22. Baltarusijos archeologo Mikljajevo daktaro disertacijos santrauka. Rusų k. Kopija.
23. Medžiaga apie Akmens ir Žalvario amžiaus Cedmaro kultūrą bei paminklus. 1) Vokiečių k. „Festschrift Adalbert Bezzenberger zum 14. April 1921 dargebracht von seinen freunden und Schülern.“ Göttingen 1921. Atšviesta senos knygos kopija: 2) Timofeev, V.I., „Cedmaro kultūra ir jos vieta Rytų Pabaltijo Neolite,“ TVER Archaeological Symposium (Collection of Articles), Tver 1998. P. 273-280. Atšviestas straipsnis rusu k. su rankraštiniu vertimu lietuvių k.; 3) Rusų k. straipsnis su lietuvių k. vertimu. Straipsnis: Timofejev, V.I., „Cedmaro tipo paminklai,“ Publikacija: Archeologija. Šiaurės Eurazijos Neolitas. Atsakinga tomo redaktorė S.V. Ošibkina. Maskva, 1996. Straipsnis atšviestas iš archeologijos serijos, vertimas mašinraštis; 4) Užrašai apie Cedmaro gyvenvietes (A, D, G bei Ančių pelkės) iš Lietuv. Enciklop. Mašinraštis; 5) Timofejev, V.I., Zaiceva, G. I., Possnert G. „Cedmaro Neolitinės kultūros radiokarboninė chronologija Pietryčių Pabaltijyje,“ 1998, p. 72-76. Šaltinis rusų k. (toks pat kaip nurodytas nr.2?) Atšviestas straipsnis ir vertimas mašinraščiu; 6) Timofeev, V.I. „Kai kurios mezolito-Neolito pradžios kultūrų sąveikos Baltijos regijone problemos,“ 1998, p.80-86. Šaltinis rusų k. (toks pat kaip nurodytas nr.2?) Atšviestas straipsnis ir vertimas mašinraščiu; 7) Rusų k. straipsnis su anglų k. reziume. Timofeev, V.I. „The Zedmar Culture and its Position in the Neolithic of the Baltic Area,“ p.273-280. TVER Archaeological Symposium (Collection of Articles) 3 Volume, Tver 1998. Tver State United Museum.
24. Du darbai apie akmens amžiaus gyvenvietes Lubanos žemumoje, Latvijos teritorijoje. 1) Loze, I. „Lubānas Līdzenuma Akmens laikmeta Aizsargājamie pieminekļi,“ Katalogas/ brošiūra. Madonas Novadpētniecības un Mākslas Muzejs. 1978. P. 3-29. Atšviesta kopija; 2)Loze, I. Akmens laikmets Lubāna klānos. 1979. Rīga: Zinātne. Latvių k. knygelė su anglų k. santrauka. Atšviesta kopija.
25. Girininkas, A. „Narvos kultūra ir Baltų kilmės klausimas,“ 1989, p.5-27. Lietuvos istorijos metraštis 1988 metai. Lietuvos TSR Mokslų Akademija, Istorijos institutas. Atšviesta kopija.
26. Trečias, penktas šeštas skyrelis ir iliustracijos iš rusų k. knygos Archeologija SSR. Mezolitas SSR. Atsakingas redaktorius L.V. Kolcovas. SSR Mokslo Akademija. Leidykla „Mokslas“ – Maskva. 1989 m. Skyrelis 3: Mezolitas Karelijoje, p.27-31; Skyrelis 5: Latvijos ir Estijos Mezolitas, p.46-54; Skyrelis 6: Mezolitas Lietuvoje ir Baltarusijoje, p. 55-62; Iliustracijos p. 212-243. Atšviesti skyreliai iš knygos su lietuvių k. rankraštiniais vertimais.
27. Urbanavičius, V.  „Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais (4. Pagoniškos šventvietės XVI-XVII amžiais).“ Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 3(60) t. (1944), p. 79-89. Su rusų ir anglų k. reziume. Atspaudas.
28. Akmenys ir tikėjimai, du straipsniai. 1) Tarasenka, P. „Pėdos akmenyje (Lietuvos istoriniai akmenys). “ Valstybinė Politinės ir Mokslinės Literatūros Leidykla, Vilnius. 1958. P.3-82. Atšviesta knygos dalies kopija; 2) Núñez M. „Reflections on Finnish Rock Art and the Ethnohistorical Data“, Fennoscandia archaeologica XII (1995), p. 123-135. Atspaudas.
29. Juodagalvis, V. „1997 metų tarptautinės kompleksinės ekspedicijos Šventojoje (Palanga) ataskaita,“ Nr. 3194. Lietuvos Istorijos Institutas, Lietuvos Nacionalinis Muziejus. Vilnius, 1998/ 1999. Archeologinės ekspecijos ataskaitos atšviesta kopija apie tyrinėjimus atliktus Šventosios IV ir Šventosios VI gyvenvietėse.
30. „Akmens ir žalvario amžiaus paminklai,“ redagavo istorijos mokslų daktarė R. Rimantienė;T. 1 Lietuvos TSR Archeologijos Atlasas, LTSR Mokslų Akademijos Istorijos Institutas. „Mintis“ Vilnius, 1974. Ištraukos iš pirmojo tomo: (1) Akmens amžiaus paminklai, R. Rimantienė. a.Paminklai ir dirbinių tipai (p.5-20); b. Žemėlapiai 1, 7, 8, 9; 3.Pagrindinių dirbinių tipų rodyklė (p.82-105; 201-205).  (III) Žalvario amžiaus paminklai ir radiniai, E. Grigalavičienė (p.206-228); Lietuvos TSR Archeologijos Atlasas. Akmens ir žalvario amžiaus paminklai. Priedas (žemėlapiai). Atšviestos atlaso dalys.
31. Rimantienė, R. „Lietuvos akmens amžiaus šukinė puodų ornamentika ir finougrų klausimas,“ Rusų k. reziumė. Lietuvos Istorijos metraštis, Lietuvos TSR Mokslų Akademija, Istorijos Institutas. 1972 metai, Vilnius, 1973. P.5-26. Atšviesto straipsnio kopija.
32. Ostrauskas, T. „Kabeliai 2 Stone Age Site,“ šaltinis nežinomas. Straipsnis apie akmens amžiaus paminklą Lietuvoje, anglų k. Kompiūterio printerio išspausdinta kopija.
33. Turlojiškė. Iš įvairių šaltinių surinkta medžiaga, užrašai apie Turlojiškę, akmens bei žalvario amžiaus gyvenvietę ir radimvietė Pietvakarų Lietuvoje. Atšviestos kopijos.
34. Du skyreliai iš J.Puzino Rinktinių raštų: „III. Naujasis akmens amžius, arba Neolitas (3000-1500 pr. Kr.): „IV. Žalvario amžius (1500-500 pr.Kr.).
35. Keturi Latvijos medžiagos fizinės (bio)antropologijos darbai: 1) Autorius neaiškus, tikriausiai Žydrūnė Palubeckaitė, „Dental status of Zvejnieki Sample as Reflection of Early Ontogenesis and activities in Adulthood,“ Paskaitos ar pristatymo kopija, atspausdinta printeriu; 2) Gerhards, G. „Secular Variations in the Body Stature of the Inhabitants of Latvia (7th mill. BC – 18th cc. AD),“ Rīga: Latvijas Universitātes, Latvijas Vēstures Institūts. Daktaro disertacijos santrauka anglų k., atspausdinta kompiūteriniu printeriu; 3) Gerhards, G. „Secular variations in the body stature of the inhabitants of Latvia (7th millenium BC – 20th c. AD),“ Acta Medica Lituana. 2005. Volume 12 No. 1. P. 33-39. Išspausdinta pdf kopija nuo autoriaus; 4) Gerhards, G. „The atature and some aspects of physical develeopment of the Zvejnieki sample,“ priešleidinio straipsnio kopija, printeriu atspausdinta.
36. Denisova R.J., Graudonis, J.J., Gravere R.U. Bronzos amžiaus Kivutklans kapinynas. Latvijos MA Istorijos Institutas. Ryga, Zinatne, 1985 m. Rusų k. knyga apie Bronzos a. kapinyną Latvijos teritorijoje, su lietuvių k. vertimu. Knyga atšviesta kopija; knygos vertimas į lietuvių kalbą – rankraštis.
37. Gurina, N., „Iš SSSR vakarinių sričių senovės genčių istorijos (pagal Narvos ekspedicijos medžiagą),“ SSSR archeologijos medžiaga ir tyrinėjimai, No. 144.  SSSR Mokslų akademija. Archeologijos institutas. Leidykla „Nauka,“ Leningradas, 1967 m. Rusų k. knyga, atšviesta, su pieštuku/ rankraščiu įrašytais iliustracijų bei kai kurių iškarpų vertimais į lietuvių kalbą.

Dėžė 3
1. Penki Lietuvos bioantropologijos darbai: 1) Česnys, G. „Lietuvių etninės paleoantropologijos pagrindai,“ Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 1990 m. Mokymo leidinys psichologijos, archeologijos ir medicinos specialybių studentams; 2) Česnys, G., Balčiūnienė, I., „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija,“ Vilnius, Mokslas, 1988 m. Anglų k. santrauka su lentelių ir iliustracijų sąrašais, turiniu, literatūra. Atšviesta iš knygos; 3)  Palubeckaitė, Ž. „Patterns of Linear Enamel Hypoplasia in Lithuanian Iron Age Population,“ Variabililty and Evolution, 2001, Vol. 9:75-87. Atspaudas; 4) Raoult D., Dutour O., Houhamadi L., Jankauskas R., Fournier PE., Ardagna Y., Drancourt M., Signoli M., La V.D., Macia Y., Aboudharam G., „Louse Transmitted Diseases in Soldiers Remnants from Napoleon‘s Grand Army in Vilnius,“ Priešleidinio straipsnio kopija, atspausdinta kompiūteriniu printeriu; 5) Pavilionis R., Česnys G., „An Essay on the Hisotry of Anthropology in Lithuania,“ Anat. Anz. Bd 135, S. 87-96 (1974). Atšviesta kopija.
2. Gerhards, G., „Neolīta iedzīvotāju ķermeņa fiziskā uzbūve,“ Zinātniskie Raksti, Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, gada Nr. 1, 1999 m. Žurnalo straipsnio atspaudas.
3. Trys straipsniai apie Latvijos teritorijos bioantropologinę medžiagą: 1) Zagorska, I. „Jauni dati par Zvejnieku akmens laikmeta kapulauka hronoloģiju,“ Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 1994. No. 4 (13), P.9-27; 2) Denisova, R., „Zvejnieku akmens laikmeta kapulauka veidošanās vēsture saistībā ar iegūtajiem radioaktīvā oglekļa datējumiem,“ Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 1994. No. 4 (13), P.28-44; 3) Р.У. ГРАВЕРЕ, ЗТНИУЕСКАЯ ОДОНТОЛОГИЯ ЛАТЬІШЕИ, Rīga, Zinātne, 1987. Atšviesto straipsnio anglų k. santraukos kopija.
4 Loze, I. rusų k. knygos Vėlyvasis neolitas ir Ankstyvasis bronzos amžius Lubano lygumoje kai kurių dalių vertimas į lietuvių kalbą (Vertimas Virgos Ramanauskaitės). Atspausdinti iš kompiūterinių failų.
5. Graudonis, J. Nocietinātās apmetnes Daugavas lejtecē, Latvijas PSR Zinātņu Akadēmija Vēstures Institūts. Rīga. Zinātne, 1989 m. Knygos atšvietimas apie sutvirtinimus ir sutvirtintas gyvenvietes Žemutinėje Dauguvoje.
6. Lõugas, L., Lidén, K., Nelson E., „Resource utilization along the Estonian coast during the Stone Age,“ priešleidinė straipsnio kopija iš K. Liden‘ės daktaro disertacijos „Prehistoric Diet Transitions,“ Stockholm University, 1995. Atspausdinta printeriu.
7. Gurina, N.N., „Nauji neolitiniai paminklai Rytinėje Estijoje,“ Muistsed Asulad Ja Linnused Arheologiline Kogumik I, Eesti Riiklik Kirjastus, Tallinn, 1955. P.153-171. Rusų k. straipsnis išverstas ų lietuvių k. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis.
8. Jaanits, Von L., „Neue Gräberfunde auf dem spätneolithischen Wohnplatz Tamula in Estland,“ studia neolithica in honorem Aarne Äyräpää 21.10.1957. Helsinki 1957, Helsingfors. Seorsum ex Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja Finska Fornminnesföreningens Tidskrift 58. Atšviestas žurnalo straipsnis su lietuvių k. vertimu „Nauji Estijos Tamulos gyvenveitės Vėlyvojo neolito kapavičių radiniai,“ vertimas – rankraštis.
9. Trys darbai apie Akmens amžių Estijos teritorijoje (archeologija, tikėjimai, literatūra): 1) Jaanits L., Laul S., Lõugas V., Tõnisson E. Eesti esiajalugu, eesti NSV Teaduste Akadeemia Ajaloo Institut, Tallinn; Kirjastus „Eesti Raamat“, 1982. P.62-83, 94-100. Atšviestas estų k. straipsnis iš knygos; 2) Jaanits, L. „Jooni Kiviaja Uskumustest,“ Religiooni Ja Ateismi Ajaloost Eestis, Artiklite Kogumik II, Eesti Riiklik Kirjastus Tallinn 1961. P.5-70. Atšviestas estų k. straipsnis iš knygos; 3) a. Dalis literatūros sąrašo iš knygelės Noukogude Eesti Arheoloogie bibliograafiline nivestiu 1940-1985. Tallinn 1988. Atšviesta kopija; b. Šio sąrašo dalinis vertimas į lietuvių k. Rankraštis.
10. Du V.Lang darbai apie ankstyvąją žemdirbystę Estijos teritorijoje. 1) Lang, V., „Early Farming and Farming Society in Estonia: marginal notes to some tendencies of development,“ p. 176-181 (ir Ligi, P „Social Systems in Estonia during the Late Bronze and Iron Ages,“ P.262-270, kartu su literatūros sąrašais), Muinasaja Teadus 3, Eesti Arheoloogia Historiograafilisi, Teoreetilisi Ja Kultuuriajaloolisi Aspekte, toimetanud Valter Lang, Teaduste Akadeemia Kirjastus, Tallinn 1995. Atšviesta ištraukų kopija; 2) Lang, V. Muinasaja Teadus 4. MUISTNE RÄVALA. Muistised, kronoloogia ja maaviljelusliku asustuse kujunemine Loode-Eestis, eriti Pirita jõe alamjooksu piirkonnas. Summary PREHISTORIC RÄVALA. Antiquities, chronology and the establishment of farming settlement in North-West Estonia, with special reference to the area on the lower reaches of the Pirita River. Tallinn 1996. Atšviesta ištraukų kopija.
11. Vokiečių k. knyga apie Bronzos amžių Rytų Pabaltijyje: Šturms, E. Die Ältere Bronzezeit im Ostbaltikum, MIT 28 Tafeln und 6 Karten, Berlin und Leipzig, 1936, Walter de Gruyter & Co. Atšviesta kopija.
12. Ramanauskaitė, V., „Virvelinė keramika Lietuvoje (kultūriniu, chronologiniu ir kartografiniu aspektu),“ Bakalaurinis darbas, Vilniaus
universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. Vilnius, 1995 m. Mašinraščio kopija.
13. Keturi straipsniai kitų šalių akmens ir bronzos amžiaus kultūrų palyginamoji medžiaga: 1) Krainovas, D. „Apie Volosovo kultūros genčių religinius vaizdinius,“ Slavų ir rusų senienos (red. B. Timoščiukas), str. rinkinys, Maskva, Nauka, 1988 m. Straipsnis rusų k., išverstas į lietuvių k. Originalus straipsnis – atšviesta kopija (su pieštuku įrašytais įiliustracijų vertimais); vertimas – printeriu išspausdintas; 2) Milišauskas, Š., Kruk J., „Neolithische Befestigungen und die Einfriedung von Bronocice,“ Jschr. Mitteldt. Vorgesch., 73, S. 231-236, Halle/ Saale, 1990 m. Vokiečių k. straipsnis su lietuvių k. vertimu. „Neolitiniai sutvirtinimai ir aptvarai iš Bronocice,“ Atšviesta straipsnio kopija, vertimas – rankraštis; 3) ЧАРНЯЎСКІ, М., „Rutulinių amforų kultūros kapinynai Gardino krašte,“ Archeologiniai atradimai.  Šaltinis neaiškus. Atšviesta straipsnio kopija, lietuvių k. vertimas – mašinraštis; 4) Buchvaldek, M., „Corded Pottery Complex in Central Europe,“ JIES Vol. 8, Nos. 3 & 4 (Fall/ Winter 1980). Atšviesta kopija.
14. Šeši darbai apie Bronzos amžių Lietuvoje platesne perspektyva: 1) Merkevičius, M., „Some Aspects of the East Baltic and Scandinavian Relations in the Bronze Age,“ Visby seminar, June 11, 1999; Baltic Sea Area Archaeological Network (BSAAN). http://viking.hgo. se/bsaan/Papers/merkevici.htm. Tinklalapis accessed 5/13/01. Atspausdinta kopija; 2) kvietimas į seminarą „Žalvario amžius Rytų Baltijos regione / Bronze Age in the East Baltic Region“, 2000 m. lapkričio 8-10 d. Originalus seminaro kvietimo kvietimas; 3) Luchtanas, A. „Žalvario apdirbimas ankstyvuosiuose Rytų Lietuvos piliakalniuose,“ Lietuvos archeologija T. 2, Vilnius, Mokslas, 1979 m. Leidinio straipsnio atšviesta kopija; 4) Grigalavičienė, E. „Litauen in der Bronzezeit und Früheisenzeit,“Zusammenfassung. P.260-279. Šaltinis nežinomas. Atšviestas straipsnis; 5) Autorius? „Virvelinės keramikos ir laivinių formos kirvių kultūros Rytų Pabaltijyje,“ 2.Pabaltijo TSRS Europinės dalies miškų juostos ir Panzalės Ankstyvojo bronzos amžiaus kultūros,“ Rusų k. straipsnis su lietuvių k. vertimu. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis; 6) Gimbutas, M. „A Survey of the Bronze age Culture in the Southeastern Baltic Area,“ Światowit. Rocznik Katedry. Arheologii Pierwotnej i Wczesnośredniowiecznej Uniwersytetu Warszawskiego. Tom XXIII, Warszawa 1960. P.389-433. Atšviesta kopija.
15. Jankauskas, R., Antanaitis, I., „Indo-Europeans in the East Baltic: A Synthesis of Current Anthropological and Archaeological Theory and Data,“1999 m. Loona (Estijoje) konferencijos pranešimo kopija, printeriu atspausdinta. Galutinai publikuota straipsnyje tuo pačiu pavadinimu, knygoje The Roots and Languages of Northern Eurasia II and III. Szombathely 30.9.-2.10.1998 and Loona 29.6.-1.7.1999, red. Ago Künnap. Fenno-Ugristica 23/ Historica Fenno-Ugrica. University of Tartu. Division of Uralic Languages / Societas Historica Fenno-Ugrica. Tartu 2000.
16. Ištraukos iš Encyclopedia of Indo-European Culture, red. J.P. Mallory ir D.Q. Adams: Agriculture (p.7-8), Corded Ware Culture (p.127-128), Globular Amphora culture (p.226-227), Indo-European Homeland (p.290-299), Kurgan Tradition (p.338-341), Linear Ware Culture (p.354-355), TRB Culture (p.596-598). Fitzroy Dearborn Publishers: London and Chicago. 1997 m.
17. The Journal of Indo-European Studies. Mongraph Series, Editors: A. Richard Diebold, Jr. And Edgar C. Polmé. October 1997. Monografijų aprašymas, originalus brošiūras.
18. Makkay, J., „A Neolithic Model of Indo-European Prehistory,“ the Journal of Indo-European Studies, Vol. 20, Numbers 3 & 4, Fall/ Winter 1992. Atšviesta kopija.
19. Mallory, J.P. „Ritual Treatment of the Horse in the Early Kurgan Tradition,“ The Journal of Indo-European Studies, Vol. 9, P.205-226. Atšviesta kopija.
20. Gimbutienė, M. „Indoeuropiečių protėvynė kurganų (pilkapių) kultūra penktame, ketvirtame ir trečiame tūkstantmetyje pr.Kr.“, Metmenys, No. 22, 1971 m. Straipsnio atšviesta kopija.
21. Trys darbai apie archeologiją ir indoeuropietizacija: 1) „Special section: Archaeology and Indo-European languages,“ Antiquity, 1988, Vol. 62, No. 236, p.563-573. Atšviesta straipsnio kopija; 2) Zimmer, S., „On Indo- Europeanization,“ The Journal of Indo-European Studies, Vol. 18, Numbers 1 & 2, Spring / Sumer 1990. Atšviesta straipsnio kopija; 3) Adams, J. And Otte, M., „Did Indo-European Languages Spread Before Farming?“, Current Anthropology, Volume 40, Number I, February 1999, p.73-77. Atšviesta kopija.
22. Du straipsniai apie ankstyvuosius indoeuropiečius: 1) Makkay, J., „The Linear Pottery and the Early Indo-Europeans,“ Proto-Indo-European: The Archaeology of a Linguistic Problem. Studies in Honor of Marija Gimbutas. Red. S.N. Skomal ir E.C. Polomè. The Institute for the Study of Man, Washington, D.C., 1987. P.165-184. Atšviesta straipsnio kopija; 2) Chernykh, E.N., „Metallurgical Provinces of the 5th-2nd Millenia in Eastern Europe in Relation to the Process of Indo-Europeanization,“ JIES Vol. 8, Nos. 3 & 4 (Fall/ Winter 1980). P. 317-336. Atšviesta kopija.
23. Du straipsniai apie bioantropolgija ir archeologija indoeuropiečių klausimu: 1) Anthony, D., „The Archaeology of a Linguistic Problem,“ The Journal of Indo-European Studies, Vol. 19, Nr. 3 & 4, Fall/ Winter 1991. P. 193-222. Atšviesta straipsnio kopija; 2) Mallory, J.P., „Human Populations and the Indo-European Problem,“ The Mankind Quarterly, Vol. XXXIII, Nr. 2, Winter 1992. P.131-154. Atšviesta kopija.
24. Trys straipsniai iš knygos Reconstructing Languages and Cultures, red.E.C. Polomé ir W. Winter. Mouton de Gruyer: Berlin, New York. 1992 m.: 1) Thomas, H.L., „Archaeology and Indo-European comparative linguistics,“ p.281-315; 2) Diebold Jr., A.R., „The traditional view of the Indo-European paleoeconomy: Contradictory evidence from anthropolgy and linguistics,“ P. 317-367; 3) Polomé, E.C., „Comparative linguistics and the reconstruction of Indo-European culture,“ P.369-390. Atšviesta kopijos.
25. Šeši kalbotyros straipsniai: 1) Ariste, P., „The Earliest Substrata in the Baltic-Finnic Languages,“ Nyelvészeti Dolgozatok. Kiadja A József Attila Tudományegyetem Bölcsészettudományi Kara, Szerkeszti Hajdú Péter és Nyíri Antal 101. P.5-11. Atšviesta kopija; 2a) ΤΟΠΟΡΟВ, B.H., „К ΡЕКОНСТРУКЦИИ ОДНОГО ЦИКЛА АРΧАИЧНЬІΧ МИФОПОЭТИЧΕСКИΧ ПРΕДСТАВЛΕНИЙ В СВΕТΕ „Latvvju Dainas,““P.29-59; 2b) ИВАНОВ, Вяч. Вс., „О МИФОПОЭТИЧЕСКИХ ОСНОВАХ ЛАТЬІШСКИХ ДАЙН,“ P.3-27. БАЛТО-СЛАВЯНСКИΕ ИССЛΕДОВАНИЯ, Maskva, Nauka, 1984 m. Atšviestos kopijos; 3a-c) Straipsniai iš Itämerensuomalaiset Kieklikontaktit Läänemeresoome Keelekontaktid, Kotimaiseten lielten tukimuskeskuksen julkaisuja 61. Helsinki, Valtion Painatuskeskus, 1990 m.: 3a) Vaba, L., „Die Baltischen Sonderentlehnungen in den Ostseefinnischen Sprachen,“ p. 125-139; 3b) Tiit-Rein, V., „On the Earliest Finnic and Balto-Slavic Contacts,“ P. 140-147; 3c) Koivulehto, J., „Zu den ältesten Kontakten zwischen Ostseefinnisch und Balto-Slavisch. Kommentar zum Vortrag von Tiit-Rein Viitso,“ P. 148-153. Atšviesti straipsniai.
26. Nichols, J., „The origin and dispersal of Indo-european,“ Autorės preliminarus medžiagos aprašymas, Mon, Oct 11, 1993. Necituoti be leidimo. Atšviesta kopija.
27. Mallory, J.P., „A History of the Indo-European Problem,“ Journal of Indo-European Studies. Atšviesta kopija.
28. Niskanen, M., „The Origin of the Baltic-Finns from the Physical Anthropological Point of View,“ The Mankind Quarterly, Vol. XLIII Nr. 2, Winter 2002. Atšviesta kopija.
29. Šeši straipsniai iš 1989 ir 1990 m. (Proceedings of the Second Conference on the Transformation of European and Anatolian Culture 4500-2500 B.C. Dublin, Ireland, September 15-19, 1989. Parts I and III) Journal of Indo-European Studies (JIES): 1) Gimbutas, M. „The Social Structure of Old Europe,“ JIES 1989 Vol. 17 (3-4), P. 197-214; 2) Paliga, S., „Proto-Indo-European, Pre-Indo-European, Old European Archaeological Evidence and Linguistic Investigation, JIES 1989 Vol. 17 (3-4), P. 309-334; 3) Gimbutas, M., „The Social Structure of Old Europe: Part 2-4,“ JIES 1990 Vol. 18 (3-4), P.225-284; 4) Polomé, E.C., „The Indo-Europeanization of Northern Europe: The Linguistic Evidence,“ JIES 1990 Vol. 18 (3-4), P. 331-338; 5) Rimantienė, R. Ir Česnys, G., „The Late Globular Amphora Culture and its Creators in the East Baltic Area from the Archaeological and Anthropological Points of View,“ JIES 1990 Vol. 18 (3-4), P. 339-358; 6) Butrimas, A. ir Česnys, G., „The Emergence of the Pamarių (Baltic Coastal) Group of Indo- Europeans According to Archaeological and Anthropological Data,“ JIES 1990 Vol. 18 (3-4), P. 259-377. Atšviestos kopijos.
30. Du straipsniai apie baltų bei slavų kalbų ryšį: 1) Ištrauka iš ketvirtojo skyriaus: „Balto-Slavic,“ P.59-67, Meillet, A., The Indo-European Dialects (Translated by Samuel N. Rosenberg). Alabama Linguistic & Philological Series No. 15. University of Alabama Press; 2) Senn, A., „The Relationships of Baltic and Slavic,“ P. 139-151, Ancient Indo-European Dialects. Proceedings of the Conference on Indo European Linguistics Held at the University of California, Los Angeles April 25-27, 1963. Red. H. Birnbaum ir J. Puhvel. University of California Press, Berkeley ir Los Angeles, 1966 m. Atšviesti iš knygų skyreliai.
31. Goodenough, W.H., „The Evolution of Pastoralism and Indo- European Origins,“ P.253-265, Indo-European and Indo-Europeans. Papers Presented at the Thirs Indo-European Conference at the University of Pennsylvania. Red. G. Cardona, H.M. Hoenigswald, A. Senn. University of Pennsylvania Press, Philadelphia, 1970 m. Atšviestas knygos straipsnis.
32. Anthony, D.W., „Horse, wagon and chariot: Indo-European languages and archaeology,“ Antiquity 69 (1995): 554-65. Atšviesta kopija.
33. Du straipsniai apie Gyvakarų Vėlyvojo neolito kapą: 1) Tebelškis, P. „Gyvakarų kaimo Vėlyvojo neolito kapas,“ Kultūros paminklai, T. 8, 2001, P. 3-10. Atšviestas straipsnis; 2) Jankauskas, R. Ir Tebelškis, P. „Late Neolithic grave Gyvakarai in the context of current archaeological and anthropological knowledge,“ Šaltinis nežinomas, dovanotas bendraautoriaus. Atšviesta kopija.
34. Loze, I.B., „Crouched burials of the Corded Ware Culture in the East Baltic,“ Back to the Origin, pp. 311-326. Atšviesta kopija.
35. Išversti į lietuvių kalbą skyreliai (3, 6, 7) apie Laidojimo ritualą, Šamanizmą, Religiją ir kultą iš autoriaus A.P. Okladnikov‘o rusų k. knygos Materialy i isliedovanija no archiologii SSSR 43: Neolit i bronzovyj viek Pribaikalja (Pabaikalės Neolitas ir Bronzos amžius), TSRA MA, 1955, p. 301-319, 344-355. Rankraštis.
36. Du Davis Elton Gay straipsniai apie tautosaką bei lietuvių tradicijas: 1) „A Northern European culture?: Some Comparative Notes on Lithuanian and Other European Traditions,“ Folkloistikos siekiai. Tautosakos darbai XIV (XXI) 2001 m., P. 197-206; 2) „As in the Life of Christ: Christian Conversion, Christian Context and Lithuanian Incantations,“ Tautosakos tekstų analizė ir interpretacija. Tautosakos darbai XVIII (XXV) 2003 m., p. 177-189. Atšviesti straipsniai.
37. Penki lietuvių mitologijos darbai: 1) Gimbutienė, M. „Baltų mitologija“. Išspausdinta 10 dalyse (1. Pradžia, 2-6. Senosios Europos deivės ir dievai lietuvių mitologijoje, 7-10. Indoeuropietiškos kilmės dievai ir deivės): Mokslas ir gyvenimas. – 1989 m. Nr. 1, p. 37-38, Nr. 2, p. 34-35, Nr. 3, p. 34-35, Nr. 4, p. 34-35, Nr. 5, p. 34-35, Nr. 6, p. 34-35, Nr. 7, p. 34-35, Nr. 8, p. 34-35, Nr. 9, p. 32-33, Nr. 10, p. 30 31; 2) Gimbutienė, M., „Senosios Europos deivės ir dievai lietuvių mitologijoje,“ Metmenys, no. 48, 1984, p. 28-57; 3) Gimbutas, M.„The Lithuanian God Velnias,“ Myth in Indo-European Antiquity, red. G.J. Larson,  p.87-92; 4) straipsniukas iš (nežinomo) laikraščio apie ugnį: „Toli palei šilą... „ Pasakoja dr. Eugenija Šimkūnaitė; 5) Balys, J. „Pratarmė“ ir „“Žemės ir negyvosios gamtos sutvėrimas,“ Lietuvių liaudies sakmės, I. Parengė J. Balys. A.S. Lituanistikos instituto lietuvių tautosakos archyvas, Kaunas. 1940 m. P. VII-XI, p.4-7. Atšviesti straipsniai.
38. Ištraukos iš dviejų šaltinių apie lietuvių mitologiją 1) Balys, J. „Senoji kaimo kultūra,“ p.467-483, Lietuvių enciklopedija, 15-tas tomas: Lietuva, Lietuvos enciklopedijų redakcija, Vilnius 1990 m. (Antrasis leidinys), Tomą redagavo Vincas Maciūnas; 2) Pasakos su dainuojamaisiais intarpais, surinko ir parengė J. Dovydaitis.  „Sigutė“, p.214-221; „Našlaitė – Antelė“, p. 222-223; „Žmogaus laimė,“ p. 322-327; „Įžeista dalia,“ p.348-350; „Pasakysiu pasaką,“ p. 456; „Sakau sakau pasakas,“ p. 456; „Seku seku pasaką,“ p. 456-457; „Laumės skalbia,“ p. 472; „Laumių sutartynė,“ p. 473; „Raganos joja piestomis,“ p. 473-474; „Atspėja Audėjos Laumės vardą,“ p. 474-475. Vilnius, Vaga, 1987 m. Atšviestos kopijos.

39. Lietuvių tautosaka apie kai kuriuos gyvūnus. 1) Šaltinis MT III : a. (ropliai ir) Pantinė gyvatė, p. 90-91, 106-107, 110-111, 124-127, 132-135; b. Žaltys paprastasai, p. 140-145, 164-167, 170-171; c. Geležinė gyvatė, p. 171-175; 2) Šaltinis MT V : a. Antis naminė, p. 66-67; b. Gulbė, p. 86-87; c. Pelėda, p. 93-95; d. Tetervinas, p. 99; e. Žąsis naminė, p. 121-125; f. Meška, p. 200.
40. Basanavičius, J. „Jono Basanavičiaus kultūrinis palikimas,“ istraukos iš Rinktinių raštų, Vaga, Vilnius, 1970. Atšviesta kopija.
41. Trys darbai Norberto Vėliaus darbai: 1) „Mythological Beings of Lithuanian Legends,“ Anglų k. santrauka N. Vėliaus lietuvių k. knygos Mitinės lietuvių sakmių būtybės, p.294-301. Ištraukos atšviesta kopija; 2) „Senovės lietuvių religija ir mitologija,“ Pirma dalis. Krikščionybė feodalinėje Lietuvoje. Knygoje Krikščionybė ir jos socialinis vaidmuo Lietuvoje, Vilnius, Mintis, 1986 m. P. 9-40. Ištraukos atšviesta kopija; 3) N. Vėliaus Kurso „Senoji lietuvių religija ir mitologija“ Įvado kurso Literatūros, šaltinių sąrašai. Atšviesta kopija.
42. Čepienė, I. „Baltų mitologija. Šaltiniai ir tyrinėjimai. Baltų pasaulėžiūros svarbiausieji bruožai. Baltų meno simbolika,“ Lietuvių etninės kultūros istorija. Kaunas, Šviesa. 1992 m. Atšviestas knygos skyrius.
43. Du darbai, apie didvyrį/ herojų, ir apie raganas. 1) Rusų k. straipsnis su lietuvių k. vertimu. Usevičius, K., „Pasakos ir technika“, Фольклор Проблемы Тезауруса, 1994. P.19-27. Straipsnis – atšviestas, vertimas – rankraštis; Verstos (Jūratės Savukynienės) ištraukos iš vokiečių k. Pasakų enciklopedijos į lietuvių k. Šaltinis: Enzyklopädie des Märchens. Handwörterbuch zur historischen und vergleichenden Erzählfschung. Sudarytas K. Ranke, Remiant Giotingeno Mokslų Akademijai išleistas. T. 6, knygos 4/5. Sonderdruck, Berlin. Vertimas – rankraštis.
44. 1947 m. nežinomo šaltinio straipsnis lietuvių kalba apie „primityvaus“ žmogaus tikėjimą. Išleido „PATRIA“ Tübingene. Spaudė L. Kallenberg Buchdruckerei, Ludwigsburge. (Tiražas 250 egzemplorių.) Studijų reikalams. Atšviestas straipsnis.
45. Trys straipsniai vokiečių k. apie estų pirmykštę religiją, pasaulėžiūrą, tikėjimus, išversti (Jūratės Savukynienės) į lietuvių kalbą. 1) Kulmar, T. „Das Problem des lebendigen Leichnams in der estnischen Urreligion (Gyvojo numirėlio / lavono problema estų pirmykštėje religijoje),“ Mitteiliungen für Anthropologie und Religionsgeschichte (Antropologijos ir religijos istorijos duomenys/ pranešimai. 8 tomas, 1 dalis). Band 8 – 1, 1994, Ugarite-Verlag, Münster, p. 59-63. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis; 2) Kulmar, T. „Über die religionsgeschichtliche Deutung des archäologischen Materials aus der Steinzeit Estlands (Estijos religijos istorijos aiškinimas, remiantis archeologine Akmens amžiaus medžiaga), “Mitteiliungen für Anthropologie und Religionsgeschichte (Antropologijos ir religijos istorijos duomenys/pranešimai. 8 tomas, 2 dalis). Band 8 – 2, 1994, Ugarite-Verlag, Münster, P. 143-149. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis; 3) Kulmar, T. „Die Gläubigkeit als ein hypothetischer Teil im Weltbild und Wertesystem des Menschen in der jüngeren steinzeit (Tikėjimas kaip hipotetinė žmogaus pasaulėžiūros ir vertybių sistemos dalis Ankstyvajame akmens amžiuje), “Mitteiliungen für Anthropologie und Religionsgeschichte. Band 9 In memoriam Alfred Rupp (1930-1993) 1994, Ugarite-Verlag, Münster, P.173- 179. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis.
46. Apie latvių mitologiją, tikėjimus iš tautosakos. 1) Iš 1926 m. knygos apie latvių mitologiją, dešimt skyrelių vertimai į lietuvių k.: 8. Likimo dievybės, 15. Vandens, miškų ir kalnų dievybės, 17. Protėvių arba dvasių kultas, 18. Vėlių gyvenimas anapus, 21. Tarpininkai tarp žmonių ir dvasių pasaulio, 29. Dievų išvaizda ir savybės, 33. Motinų kultas, 38. Miško žvėrys mituose, 40. Miško paukščiai, 43. Bendra latvių mitologijos apžvalga. Knyga Latviešu mītoloģija ofrs pārstrādāts izdevums, autorius Prof. P. Šmits, Rīga. Kai kurie atšviesti iš knygos puslapiai, vertimas – rankraštis. 2) Vīķis-Freibergs V., „Amber in Latvian Folk Songs and Folk Beliefs,“ Journal of Baltic Studies, Vol. XVI, No. 3 (Fall 1985), p. 320-340.
47. Paulson, I. „Zur Aufbewahrung der Tierknochen im Jagdritual der nordeurasischen Völker (Žvėrių kaulų saugojimas/ laikymas (garbinimas) Šiaurės Euroazijos tautų medžioklės ritualuose),“ Zur Aufbewahrung der Tierknochen im Jagdritual der nordeurasischen Völker, Akadémiai Kiado, Budapest, 1968. P. 483-490. Atšviestas straipsnis, lietuvių k. vertimas – rankraštis.
48. Estų, balto-finų mitologija, tikėjimai. Straipsnių rinkinys: I. Paulson, The Animal Guardian...; Ü. Valk, On the Origin of the Balto-Finnic Cosmogonic Myth; I. Paulson, The Old Estonian Folk Religion, The Water World; I.V. Napolskikh, The Diving Bird Myth in Northern Eurasia; E.Ernits, The Purpose and the Content of the Petroglyphs in the Onega Region; M. Hoppál, Finno-Ugric Mythology Reconsidered; V.V. Napolskikh, Proto-Uralic World Picture: A Reconstruction; Ü. Valk, Thunder Chasing Devil – An Estonian Folk Belief in the Indo-European Context; Ü. Valk, Devil‘s Identity: On the Problem of his Pre-Christian Prototype in Estonian Mythology.
49. Gimbutas, M. „Remarks on the Ethnogenesis of the Indo-Europeans in Europe,“ Ethnogenese europäischer Völker. Aus der Sicht der Anthropologie und Vor- und Frügeschichte. Bernhard, Kandler-Pálsson (Hrsg.). Mit 97 Abbildungen und 46 Tabellen. Gustav Fischer Verlag: Stuttgart, New York. 1986. P.5-20. Atšviesta kopija.


Genetika, etnogenezė, antropologiniai „tipai“
50. Vienuolika rusų k. fizinės antropologijos straipsnių vertimai į lietuvių k. 1) Denisova, R.J., „Pagrindiniai antropologinių tipų rezultatai,“ Tarybinė Latvijos istorijos mokslas šiuolaikiniame etape, Ryga, Zinatne; Latvijos TSRS Mokslų Akademijos Istorijos Institutas. Rankraštis; 2) Baltų etninės istorijos problemos (straipsniai): a. Denisova (Ryga), R. „Rytų Pabaltijo Virvelinės keramikos kultūra ir baltiškos etnogenezės problema,“ (straipsniai). P.12-32; b. Butrimas, A., Česnys, G. (Vilnius)„ Apie Pamario kultūros ir jos nešėjų genezę,“ P. 39-42; c. Vaks, A. „Rytų Lietuvos etnokultūrinis vystymasis Vėlyvosios Bronzos ir Ankstyvosios Geležies epochoje pagal keramikos medžiagą,“ P.46-49; d. Girininkas, A. (Vilnius), „Vėlyvosios Narvos kultūros vaidmuo Rytų baltų susidarymo procese,“ p.51-52; e. Graudonis, J. (Ryga), „Etninė situacija Dauguvos-Gaujos žemupyje Bronzos ir Ankstyvos geležies epochoje,“ p. 53-58; f. Doluchanov P. (Leningradas), „Etniniai procesai Pabaltijyje archeologiniais ir paleoekologiniais duomenimis,“ p.59-61; Laikovskij E. (Minskas), „Baltų etnogenezės seniausias etapas Šiaurinės Baltarusijos teritorijoje,“ P. 64-67; g. Loze, I. (Ryga), „Apie Lubano keramikos kultūros ištakas Latvijoje,“ p.76-78; h. Telegin, D. (Kijevas), „Apie Neolitinių Vislo-Dvino-Dnepro tarpupių kultūrų nešėjų vaidmenį etnogenetiniame procese,“ p.97-99; i. Černiavskij, M. (Minskas), „Baltarusijos ir Pietrytinio Pabaltijo Neolitinių genčių etnokultūriniai ryšiai,“ p. 102-104; j. Česnys, G., Rimantienė, R. (Vilnius), „Rutulinės amforos kultūros ir jos nešėjų santykis su vakariniais baltais,“ p.105-106. Visi vertimai –
rankraščiai.
51. Denisova, R., „The Genesis and Evolution of the Neolithic Population of the Eastern Bltic Lands,“ Physical Anthropology of European Populations, edited by I. Schwidetzky, B. Chiarelli, O. Necrasov, World Anthropology series, general editor Sol Tax. Mouton Publishers: The Hague, 1980. P.271- 279. Atšviestas straipsnis.
52. Lietuvos teritorijos etnogenetikos duomenų darbai: 1) Sidrys, R.V., „Šviesios akys Šiaurės Europoje: Ikiindoeuropiečių substratas?“, Mokslas ir gyvenimas, 1996, Nr. 9, p.14-16. Atšviestas iš žurnalo straipsnis; 2) Kasperavičiūtė, D., Kučinskas, V., Stoneking, M., „Y Chromosome and Mitochondrial DNA Variation in Lithuanians,“ Annals of Human Genetics (2004) 00, 1-15; 3) Pranešimų santraukos iš konferencijos apie genetiką (genomo kilmę) Lietuvoje, 2005 m. lapkričio mėn. 17 d: Kučinskas V., „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje;“ Jankauskas R., „Šiuolaikinis antropologinis požiūris į Lietuvos gyventojų genomo kilmę;“ Motuza G., „Lietuvos gamtinės aplinkos ypatybių ryšys su etnogeneze;“ Satkūnas J., „Geologinės raida per paskutiniojo tarpledynmečio-ledynmečio klimatinį ciklą; “Česnys G., „Migracijų atspindžiai dviejų tūkstantmečių Lietuvos antropologinėje medžiagoje;“ Girininkas A., „Poledyninės Lietuvos teritorijos gyventojų rekolonizacijos tyrimai archeo-genetinės analizės metodu;“Vaicekauskas A., „Lietuvių etnogenezė: istoriografijos metmenys“ Kontrimavičius V., „Lietuvos ekosistemų sudėties ypatumai.“
53. Trys straipsniai, Indoeuropiečių ir Samii genetikos duomenys: 1) Sokal R. R., Oden N.L., Thomson B.A., „ Origins of the Indo-Europeans: Genetic evidence,“ Proc. Natl. Acad. Sci. USA, Vol. 89, pp. 7669-7673, August 1992. Population Biology; 2) Gray R.D., Atkinson Q.D., „Language- tree divergence times suppost the Anatolian theory of Indo-European origin“ Nature, Vol. 426, 27 November 2003, www.nature.com/nature; Tambets K. et al, „The Western and Eastern Roots of the Saami – the Story of Genetic „Outliers“ Told by Mitochondrial DNA and Y Chromosomes,“ Am. J. Hum. Genet. 74:661-682, 2004. Atšviestos straipsnių kopijos.
54. Keturi straipsniai, Europos pirmųjų žemdirbių (vad. „neolite“) genetikos duomenys: 1) Haak W. et al, „Ancient DNA from the First European Farmers in 7500-Year-Old Neolithic Sites,“ 11 November 2005, Vol. 310, Science, P.1016-1018, www.sciencemag.org; 2) Ammerman A.J., Pinhasi R., Bánffy, „Comment on „Ancient DNA from the First European Farmers in 7500-Year-Old Neolithic Sites,““ 30 June 2006, Vol. 312, Science, P.1875a, www.sciencemag.org; 3) Burger J. et al, „Response to Comment on „Ancient DNA from the First European Farmers in 7500-Year-Old Neolithic Sites,““ 30 June 2006, Vol. 312, Science, P.1875b, www.sciencemag.org ; 4) Burger J. et al, „Absence of the lactase-persistence- associated allele in early Neolithic Europeans,“ PNAS, March 6, 2007; vol. 104, no. 10, p.3736-3741 su priedais. Visi straipsniai atspausdinti iš interneto Science ir PNAS tinklalapių.
55. Europos genetikos duomenys, šeši straipsniai: 1) Elson, J.L., „analysis of European mtDNAs for Recombination,“ Am.J.Hum.Genet. 68: 145-153, 2001; Atšviesta straipnio kopija; 2) Barbujani G., Bertorelle G., „Genetics and the population history of Europe,“ PNAS, January 2, 2001, Vol. 98, no. 1, p.22-25; 3) Semino O. et al, „The Genetic Legacy of Paleolithic Homo sapiens sapiens in Extant Europeans: A Y Chromosome Perspective,“ Science, Vol.290, 10 November 2000, p.1155-1159, www. science.org; Atšviesta straipnio kopija; 4) Cavalli-Sforza L., „Genetic and Cultural Diversity in Europe,“ Journal of Anthropological Research, Vol. 53, Number 4, Winter, 1997, p. 383-404; Atšviesta straipnio kopija; 5) Rosser Z. H. et al, „Y-Chromosomal Diversity in Europe is Clinal and Influential
Primarily by Geography, Rather than by Language,“ AmJ.Hum.Genet., 67: 000-000, 2000; Atšviesta straipsnio kopija; 6) Viegas J., „Daughters of Eve. Geneticist: All Europeans Descended From Seven Matriarchal Clans, ABCNEWS.go.com/sections/science/DailyNee/daughters000420.html#sidebar. Prieita 2000 m.? ; nukopijuota nuo tinklalapio.
56. Penki straipsniai apie biologinę antropologiją buvusioje Sovietų Sąjungoje bei antropologinių tipų problemos. 1) Godina L., Butovskaya M.L., Kozintsev A.G., „Hisotry of Biological Anthropology in Russia and the Former Soviet Union,“ Occasional Papers, Vol. 3, no. 5, 1993. International Association of Human Biologists; Atspaudas; 2) Gochman I.I., „Several Problems of Forming Ancient Anthropolgical Types in Eastern Europe in the Light of Paleoanthropological and Craniological Materials of the Czechosloval Territory,“ Iind Anthropologcal Congress of Aleš Hrdlička – Universitas Carolina Pragensis 1982, p. 413-415; Atspaudas; 3) Lindstrom, R.W., „History and Politics in the Development of Ethnogenetic Models in Soviet Anthropology,“ University of Chicago, atiduotas spaudai 1997 m. liepos mėn. 10 d., tačiau publikacijos šaltinis nežinomas; printeriu atspausdinta straipsnio kopija; 4) Chernykh E.N., „Chauvinist Archaeologies of the Colonizers and the Colonized: Lessson from the Soviet Marxist Experience,“ Paper presented for the „Archaeology as a Colonial Endeavor“ Symposium, organized by R. McGuire at the Society for American Archaeology Meetings, Anaheim, CA, April 23, 1994. Atšviesta kopija; 5) Chapman J., Dolukhanov P.M., „The Baby and the Bathwater: Pulling the Plug on Migrations,“ American Anthropologist 94, 1992, p. 169-174. Kopija.
57. Ammerman A.J., Cavalli-Sforza L.L., The Neolithic Transition and the Genetics of Populations in Europe. Princeton University Press: Princeton, New Jersey. 1984. Kopija.
58. Trys straipsniai apie DNR, žemdirbystę ir archeologijos duomenis Europos ir Pabaltijo kontekste, visų straipsnių autorius Prof. Marek Zvelebil:

1) „Revisiting Indreko‘s Culture Historical Model: „Origin and Area of Settlement of the Finno-Ugrian Peoples“, TRAMES. Journal of Humanities and Social Sciences, 2001, 5(55/50), 1, 26-47. Atšviesta kopija;
2) „The Social Context of the Agricultural Transition in Europe,“ Archaeogenetics: DNA and the population prehistory of Europe, red. C. Renfrew ir K. Boyle, McDonald Institute for Archaeological Research, Cambridge, 2000, p.57-79; Atšviestas straipsnis; 3) „Who Were We 6000 Years ago? In Search of Prehistoric Identities,“ Traces of ancestry: studies in honour of Colin Renfrew, red. M. Jones, p.41-60; Atspaudas.
Fonde saugoma ir kita medžiaga, susijusi su archeologija ir kitomis temomis. Pilną aprašą rasite paspaudę ant nuorodos.